- ཞིག་པོ་
- [zhig po]I šukė, skeveldra, nuolauža. II 1) įsikibimą į "aš" ir savimylą nugalėjęs žmogus, jogas; 2) įžadų nesilaikantis nedorėlis. III (? - 1195) sidhi pasiekęs Dzogčeno Mokytojas, sgro sbug pa ir rje ston gya nag mokinys.
Tibeto-lietuvių žodynas.